Gamtos stebuklas ar ateivių kūrinys?
Apie atradimą, padarytą maždaug apie 70-uosius 20 a. metus Afrikos šiaurėje, Gabono valstybėje, dar ir šiandien mokslininkai neturi vieningos nuomonės. Ten aptiktos urano rūdos atsargos – tarsi įprastas reiškinys, tačiau rastas karjeras buvo ne tik brangios rūdos radimvietė, bet kas atrodo neįtikėtina, dirbo tarsi branduolinis reaktorius!!!
Buvo aptiktos net šešios zonos, kur vyko branduolinis urano skilimas. Kaip parodė tyrimai reaktorius pradėjo dirbti prieš 1900 mln. metų. Ir taip dirbantis jis ir buvo surastas.
Urano izotopo – U-235 kiekis Afrikos anomalinėje branduolinio skilimo zonose toks pat kaip ir žmogaus sukurtuose branduolinio skilimo reaktoriuose. Čia mokslo atstovų nuomonės ir išsiskyrė.
Dauguma mokslininkų palaiko teoriją, kuri teigia, kad Gabono branduolinis reaktorius pasileido atsitiktinai, atsiradus reikalingoms gamtos sąlygoms. Tačiau toli gražu ne visus įtikino tokia nuomonė, nes kita dalis mokslininkų turėjo ir kitų svarių argumentų.
Visų pirma – po visų tyrimų paaiškėjo, kad vietovėje, kurioje buvo rastas Gabono reaktorius, Žemės tektoninė pluta buvo labai aktyvi ir bet koks plutos pasislinkimas būtų sustabdęs to reaktoriaus veiklą, tačiau reaktorius pradirbo ne vieną šimtą metų ir nesustojo – tad patikėti tuo, kad pati gamta sukūrė tokias idealias sąlygas, būtų tas pats, kaip patikėti stebuklu.
Kitas argumentas – reakcijos aušinimui buvo naudojamas vietinis gruntinis vanduo. Tad patikėti tuo, kad pati gamta reguliavo vandens padavimą, kad reaktorius neperkaistų darbo metu ir nesustotų - lygu nepaaiškinamam dalykui arba net gražiai legendai.
Kaip tik šie argumentai ir verčia tikėti versija, kad Gabono reaktorius turi būti mąstančių būtybių kūrinys. Tačiau kas Žemėje galėjo valdyti tokias technologijas prieš kelis tūkstančius metų?
Kad ir kaip keistai besisuktų mintys galvoje, atsakymą čia randu tik vieną, tai galėjo padaryti tik ateiviai. Tačiau kam ateiviams Žemėje kurti gana didelio našumo branduolinį reaktorių? Kas žino?... egzistuoja hipotezė, kad aukšto išsivystymo civilizacijos kažkuriame savo išsivystymo etape pradeda „šefuoti“ mažiau išsivysčiusias civilizacijas.
Gal būt jiems reikėjo energijos Žemės gamtinėms sąlygoms suformuoti taip, kad galėtų vystytis gyvybė panaši į žmonijos. Juk dar ir dabar mokslininkai nesutaria dėl to, kaip susiformavo Žemės atmosfera su tokiu dideliu deguonies kiekiu.
Egzistuoja tikimybė, kad Žemės atmosfera susiformavo įvykus pasaulinio vandenyno elektrolizei. Tačiau tokiai elektrolizei reikalingas labai didelis elektros kiekis.
Čia ir atsiranda realios prielaidos versijai, kad tam elektros kiekiui sukaupti ir buvo sukurtas Afrikos stebuklas. Ir tada labai sunku patikėti, kad Gabono reaktorius yra toks vienintelis. Esu įsitikinęs, kad greitu laiku rasime ir daugiau tokių ar panašių „gamtos stebuklų“. Kad ir kaip ten bebūtų, Gabono reaktorius mus skatina mąstyti ir ieškoti atsakymų į visus šiuos ir panašius klausimus.
Parašė Alvydas 11 gegužės, 2015 m.
Straipsnis publikuotas apiemistika.lt
Branduolines jėgaines Žemėje kūrė ir ateiviai?
Apie branduolines jėgaines dar vadinamas atominėmis elektrinėmis – sklando neigiami gandai, ypač po Černobylio elektrinės avarijos. Jei pasakyčiau, kad tokia elektrinė yra Gamtos sukurta, visi mane palaikytų žmogumi, kuriam nuvažiavo stogas. Bet neskubėkite teisti.
Mokslininkai 1972 metais, Afrikos šiaurėje, Gabono valstybėje atrado tokį darinį, kuris ir šiandien neturi jokio vieningo paaiškinimo. Aptiktos urano rudos atsargos – tarsi įprastas reiškinys, tačiau rastas karjeras buvo ne tik brangios rudos radimvietė, bet kas atrodo neįtikėtina, dirbo tarsi branduolinis reaktorius.
Žinoma, tai sukėlė didelius ginčus, nes reaktorius rastas dirbantis, o pagal kitus atliktus tyrimus taip dirbti jis pradėjo maždaug prieš 1,9 mlrd. metų. Ir svarbiausia yra tai, kad urano izotopo – U-235 kiekis Afrikos anomalinėje branduolinio skilimo zonose toks pat kaip ir žmogaus sukurtuose branduolinio skilimo reaktoriuose. Ir tokios zonos rastos net šešios.
Dauguma mokslo vyrų palaiko tą teoriją, kuri teigia, kad Gabono branduolinis reaktorius pasileido atsitiktinai sutapus sąlygoms, kurios reikalingos tokiam pasileidimui. Tačiau toli gražu ne visus įtikino tokia nuomonė, ir tam jie turėjo svarbius argumentus.
Visų pirma – po visų tyrimų paaiškėjo, kad vietovėje, kurioje buvo rastas Gabono reaktorius, žemės tektoninė pluta buvo labai aktyvi. Todėl, bet koks plutos pasislinkimas būtų sustabdęs reaktoriaus veiklą, tačiau reaktorius pradirbo ne vieną šimtą metų ir nesustojo – todėl patikėti sąlyga, kad pati Gamta sukūrė tokias sąlygas, reiškia tikėti stebuklais.
Tikėti ar netikėti kiekvieno asmeninis reikalas, tačiau mano nuomonė verčia netikėti, nes buvo padarytas dar vienas atradimas, kurio nesusiejo su padarytu. Kelių kilometrų spinduliu žemėje buvo rasti rutuliai su keista medžiaga viduje. Pagal mane, tai ir buvo saugikliai, kurie saugojo reaktorių nuo tektoninės plutos aktyvumo.
Kitas argumentas – reakcijos aušinimui buvo naudojamas vietinis gruntinis vanduo. Todėl tikėti, kad pati Gamta reguliavo vandens padavimą, kad reaktorius neperkaistų darbo metu ir nesustotų – lygus nepaaiškinamam dalykui arba net gražiai legendai. Kaip tik šie argumentai ir verčia tikėti, kad Gabono reaktorius yra mąstančių būtybių kūrinys. Tačiau kas Žemėje galėjo valdyti tokias technologijas prieš kelis milijonus ar milijardus metų?
Kad ir kaip besisuktum, atsakymas, nors kaip banaliai beskambėtų reiškia tik vieną. Tai galėjo padaryti tik ateiviai. Tačiau kam ateiviams Žemėje kurti gana didelio našumo branduolinį reaktorių?
Egzistuoja hipotezė, kad aukšto išsivystymo civilizacijos kažkokiame savo išsivystymo etape pradeda „šefuoti“ mažai išvysčiusias civilizacijas. Galbūt jiems reikėjo energijos Žemės gamtinėms sąlygoms suformuoti, kad galėtų vystytis gyvybė panašia į žmogų?
Juk dar ir dabar mokslininkai ginčijasi kaip susiformavo Žemės atmosfera su tokiu dideliu deguonies kiekiu. Egzistuojanti tikimybė pasireiškia tuo, kad Žemės atmosfera susiformavo įvykus pasaulinio vandenilio elektrolizei. Tačiau elektrolizei įvykti reikalingas labai didelis elektros kiekis.
Todėl visai tikėtina, kad tam pasiekti ir buvo sukurtas Afrikos stebuklas. Ir sunku patikėti, kad Gabono reaktorius yra vienintelis. Esu tikras, kad greitu laiku rasime ir daugiau tokių Gamtos stebuklų. Kad ir kaip ten bebūtų, Gabono gamtos stebuklas mus verčia mąstyti ir ieškoti atsakymo į visus šiuos klausimus.
Atnaujintas 1 spalio, 2015 m.
Atnaujintas straipsnis publikuotas anomalija.lt