Tikriausiai visiems gerai žinomas dabartinis mūsų senovės istorijos traktavimas, kurio mokėmės dar mokykloje. Tikiuosi, kad šiais laikais jau niekam ne paslaptis, kad jis braška per visas savo siūles, atakuojamas vis naujų ir naujų faktų, kurie žiniasklaidos dėka visuotinai gerai žinomi, o kai kas vis dar plačiau žinoma tik nedaugeliui – siauram specialistų ratui. Nors aš nesu iš to siauro specialistų rato, bet pasitelkęs logiką ir sveiko proto nuovoką  galiu  padaryti kai kurias gana mistines išvadas.

 

Štai, kaip tik vienai tokiai išvadai sukurti aš panaudosiu visiems gerai žinomą istorinį pavyzdį – Didžiąją piramidę - didžioji piramidė yra stambiausia iš trijų al Gizos piramidžių, joje apie 2600 m. pr. Kr. buvo palaidotas IV dinastijos faraonas Chufu (graikų pavadintas Cheopsu). Todėl nei kiek neabejoju piramitologų nuomone, kad Cheopso arba Chufu kapavietė gali būti didysis Visatos planas, o gal net monumentali akmeninė pranašystė. Žinoma, tokia mano išvada gal įžeistų knygos autorę Barbarą Merz, kuri turi visiškai priešingą nuomonę.

 

Nesiruošiu čia nieko įžeidinėti, bet tik pasižiūrėjau į skaičių kalbą. Piramidė sudaryta iš 2 000 000 blokų, sveriančių po 2,5 tonas. Nesigilinant į pristatymo ir statymo principus – tiesą sakant, sunku ir įsivaizduoti kaip galima pastatyti kažką panašaus, skaičiuojant tiesiog bloko atnešimo galimybes. Kad būtų galima pernešti tokio svorio bloką, reikia 100 žmonių – po 25 kg. žmogui. Tiesiog tai svoris, kurį žmogus gali realiai pakelti ir pernešti. Taigi, 100 žmonių paima tokį bloką ir neša į statybos vietą. Norint sudėti visus tuos blokus prireiktų apie 20 metų, vieną bloką reiktų padėti kas 5 minutes 15 sekundžių. Tai tuo idealiu variantu, kad visus 20 metų blokai buvo dedami dieną ir naktį (beje, o kaip apšvietimas?) be jokių poilsio dienų.

 

Taigi nors knygoje „Raudonoji žemė, Juodoji žemė. Kasdienis gyvenimas senovės Egipte“ iškelta visiškai priešinga versija, bet skaičiai kalba prieš ją. Tiesą sakant, sunku net įsivaizduoti, kad dvidešimt metų tūkstantinei vergų ir piemenų armijai taip velkant akmenis visai piramidei, smėlis vilkimo maršrutu nebuvo sutrombuotas taip, kaip geriausia autostrada, kuri privalėjo išlikti ir iki mūsų dienų. Net jei jinai užpustyta, dabar jau yra technologijų, kurios leidžia sužinoti kas yra po smėlio sluoksniu.

 

Visos šitos mistinės versijos – nuo „džinų“ ir „nežinomų prarastų mokslų“ įkvėps kiekvieną blaiviai mąstanti žmogų. Tačiau kaip nesileisti į tokias fantazijas, tikint, kad Didžiąją piramidę ir mažesnes giminaites pastatė paprasti žmonės, pasitelkę paprasčiausius įrankius ir technologijas.

 

Dar vienas mano filosofinis pastebėjimas – visi gerai žino, kad piramidė faraono kapavietė. Tiesa, su viena nemalonia smulkmena – faraono kūno ten nėra. Ir panašu, kad niekada ir nebuvo. Taigi, kokiu tikslu faraonas alino savo valstybę ištisus 30 metų, jeigu pasistatęs didžiausią pasaulyje kapą juo nepasinaudojo.

 

Man piramidės  prisideda prie keistų teorijų atsiradimo - išties sunku patikėti, kad ją galėjo pastatyti tokius menkus įrankius turintys žmonės, kaip senovės egiptiečiai. Kita priežastis, galbūt skatinanti piramidžių mistikus,– gana protingas sveiko proto troškimas rasti atsakymus į klausimus, kurie niekada  nebuvo ir nebus atsakyti skaičiuojant piramidės akmenų blokus.

 

Parašė: Alvydas Aukštuolis  3 birželio, 2016

 

Straipsnis publikuotas:  anomalija.lt

​