Dabar jau net nebegalėčiau pasakyti kada ir kodėl taip susidomėjau ateiviais. Tačiau pastebėjau, kad nesvarbu ką ir kur beskaityčiau apie juos, visada ateiviai aprašomi ar vaizduojami labai panašiai – kad ir su didele galva ar įstrižomis akimis, bet visada panašus į žmogų. Mane suintrigavo mintis - ar yra ateivių, kuriems nereiktų oro arba vidaus organai būtų visai kitokie nei žmogaus?                                

 

Neketinu tapti pranašu, tačiau manau, kad bet kokie faktai turi būti paremti argumentais ir tik skaitytojai turėtų nuspręsti tikėti ar netikėti jais. Ieškodamas straipsnių, kuriuose aprašyti tokie ateiviai, netikėtai žurnale „Mįslės ir faktai“ užtikau keistą sakinį. Kad dar labai senai kažkoks kardinolas Nicolaus Cusanus (1401 – 1464) yra pasakęs: „Mes nesame įgalioti neigti, kad kitose žvaigždėse egzistuoja būtybės, kurios yra visiškai kitokios nei mes“.

 

Šie žodžiai tarsi ir patvirtina mano mintį, kad be mums žinomų ateivių yra ir tokių, kurie į mus (žmones) visiškai nepanašūs nei išvaizda, nei elgesiu, tačiau kažkodėl visuose straipsniuose rašoma tik apie tuos ateivius, kurie į mus panašūs, nors ir turi visai kitokias galias, nei žmogus.

 

Aš nesilioviau ieškoti ir pagaliau aptikau straipsnį, kuris mane labai sudomino. Nesiruošiu čia labai smulkiai aprašinėti to įvykio, nes to meto spauda ar žiniasklaida apie tai rašė gana plačiai.

 

Paminėsiu tik faktą, kad tai įvyko 1989 metais Pietų Afrikoje gegužės 7 dieną, kai jų oro pajėgos atakavo neidentifikuotą objektą, kurio nesugebėjo pasivyti. Ataka turėjo poveikį. Objektas smarkiai susiūbavo, bet toliau skrido šiaurės kryptimi. Tačiau po kažkiek laiko objektas pradėjo prarasti aukštį, bandė atlikti viražą, bet dideliu greičiu trenkėsi į žemę. Tai įvyko Kalahario dykumoje, maždaug 80 km nuo Botsvanos sienos.

 

Atrodo paprastas incidentas, kokių žiniasklaidoje aptinki nemažai, tačiau dėmesį patraukė maža detalė. Visų pirma apie tai pranešęs spaudai karininkas buvo sušaudytas. Toliau – SNO arba skraidanti lėkštė elgėsi kitaip nei kituose įvykiuose. Jinai tarsi gyvas padaras kažkokiais spinduliais neleido prisiartinti prie savęs, kad kai į katastrofos vietą atvyko žvalgybinis sraigtasparnis, jis tarsi pakibo vietoje, o paskui smarkiai smigo žemyn. Žuvo penki ekipažo nariai. Geso ir automobilių varikliai, kurie bandė priartėti.

 

Greit išaiškėjo, kad viso to priežastimi buvo labai stiprus elektromagnetinis laukas sklindantis nuo objekto. Ir tik po to, kai objekto paviršių pavyko padengti polimerine derva, pavyko atsigabenti technikos ir ištraukti diską iš išmuštos duobės. Paaiškėjo, kad jis beveik sveikas, korpuse nesimatė jokių siūlių ar kniedžių, žvilgėjo tik 12 aplinkui perimetrą išdėstytų iliuminatorių. Vėlesnė spektrinė analizė parodė, kad korpusas pagamintas iš medžiagos į kurios sudėtį įeina ypatingos kristalinės struktūros magnis, kurio Žemės sąlygomis beveik neįmanoma išgauti.

 

Kai mokslininkai pateko į objektą ir ištyrė ateivius - humanoidus buvo nustatyta, kad jų vidaus organai neturi jokio panašumo į žmogaus. Nerasta nieko panašaus į kepenis, inkstus ar skrandį. Tačiau daug gleivių ir arterijų, kas mokslininkams ir sukėlė mintį, kad jų protėviai artimesni augalijos pasauliui, nei gyvūnijos.

 

Nors man tai labiau panašu į nesąmonę, bet kita mokslininkų versija man sukėlė šoką. O ji teigia, kad jie minta saulės šviesa, nes organizme labai daug medžiagos panašios į chlorofilą. Mokslininkai mano, kad fotosintezės būdu perdirbdami šviesą į gyvybės palaikymą, į energiją, ateiviai gali toli ir ilgai skraidyti po kosmosą.

 

Šita mokslininkų išvada tarsi patvirtina, kad gyvenimo trukmė priklauso nuo saulės šviesos, nors, pasirodo, mūsų Saulės šviesa ateiviui netiko ir jis vis silpo. Jis truputį geriau jautėsi liuminescencinių lempų šviesoje, bet tokia šviesa jam tiko tik dalinai. O šviesos aparatas, kuris buvo NSO, buvo sugedęs.

 

Ar jie atskrido iš toli ar ne, spręsti ne man, tačiau kai ateiviui buvo parodyti mūsų planetos kosminiai aparatai, bei įvairių tipų ir formų NSO, tai jam nesukėlė jokio susidomėjimo. O be to, esu tikras, kad mūsų – kaip gyvūnijos atstovų mąstymas visai kitoks, nei jų - augalijos atstovų , todėl užmegzti kontakto ir nepavyko.

 

Kol ateiviai – humanoidai buvo gyvi, jie visą laiką buvo stebimi vaizdo kameromis. Iš nufilmuotos medžiagos sukurtas filmas ir parodytas mokslininkams, kurie tada pasirašė sutartį nieko viešai neskelbti ir nekomentuoti.

 

Bet šiais laikais sunku ilgai išlaikyti tokias paslaptis, tad belieka laukt kada išaiškės šita istorija apie ateivius, o taip pat ir apie kitus slepiamus dalykus, kad ir - ar galima būtų gyventi maitinantis vien saulės šviesa? Tada ir paaiškės kokie tie ateiviai yra iš tikrųjų!

 

 

 

Parašė Alvydas  20 spalio, 2015 m.

 

Straipsnis publikuotas : anomalija.lt