„Perpetuum mobile yra tikra chimera, kuri į savo gniaužtus įtraukė daugybę žmonių“ ( Karlas Kestneris)

 

 

Galima sakyti, kad prof. Kestneris niekuo neapsiriko, nes nuo pat rato išradimo laikų žmonija ieškojo neišsenkančios energijos šaltinio - kurį kartą paleidus niekada nebesustotų. Ji nesinaudojo mūsų dienų mokslininkų teiginiu, kad tai prieštarauja fizikos dėsniams ir amžinojo variklio sukurti neįmanoma. Nesinaudojo, nes nuo 1607 iki 1903 m. Britanijos patentų biuras gavo daugiau kaip 600 paraiškų dėl amžinojo variklio patentavimo. Tačiau tik vienas žmogus išdrįso pareikšti, kad jam pavyko su užduotimi susidoroti.

 

Kaip žinoma, daugiausiai triukšmo sukėlė J. E. Besleris (pravarde Orfirejus) su savo amžinai besisukančiu ratu. Viskas prasidėjo nuo to, kai įžymus žemvaldys landgrafas Karlas Hessen-Kasselskis 1716 m. tapo J. E. Beslerio globėju, tai būtent žemvaldžio namuose E. Besleris 1717 m. ir sukūrė savo garsųjį ratą. Dvylikos pėdų skersmens ir keturiolikos colių storio ratas kas minutę apsisukdavo 25 arba 26 kartus. 1717 m. lapkričio 12 d. ratas buvo užrakintas kambaryje, o patalpa užplombuota. Praėjus dviem savaitėms kambarys buvo atidarytas; ratas tebesisuko pastoviu 25 sūkių per minutę greičiu. Kambarys buvo vėl užplombuotas ir dar kartą atidarytas po šešių savaičių. Ir tada jis sukosi 25 sūkių per minutę greičiu.

 

Jo priešininkai nenusileido ir pareikalavo trečio bandymo. Ratas buvo užantspauduotas ir paliktas dviems mėnesiams, tačiau atidarius rado jį vėl besisukantį pastoviu greičiu. Visi priešininkai buvo priversti nutilti, nes ir oficialių asmenų tyrimas nerado jokios apgaulės. Gudri apgaulė išaiškėjo visai atsitiktinai – kai išradėjas susipyko su žmona ir tarnaite, kurios žinojo jo paslaptį. Pasirodo, kad ratas suktųsi jis buvo timpčiojamas plona virvele gudriai pasislėpusių žmonių. Tais žmonėmis buvo brolis ir tarnaitė.

 

O dabar pats laikas pažvelgti į tai su šių dienų žiniomis. Jei tikėsim dabarties mokslininkų teiginiu, kad toks variklis pažeidžia energijos tvermės dėsnį fizikoje, tai tada tikrai bus sunku patikėti, kad toks variklis tikrai įmanomas. Tačiau jei tikėsim, kad kosminė erdvė – vakuumas - turi tam tikrą energijos kiekį, tai tada iš principo amžinojo variklio idėja taps įmanoma. Juk tereikia gauti energiją iš „niekur“ ir variklis užvestas.

 

Todėl dabar pasižiūrėkim ką apie tai mes žinom iš garsaus amerikiečių mokslininko ir bandytojo Džono Vorelo Kilio (1827-1898), kuris yra pasakęs: „Visur gamtoje vyksta nuolatinis judėjimas. Nuolat sukasi planetos, be perstojo atsiranda ir vystosi gyvybė, vibruoja molekulės, kurios sukelia nuolatinius svyravimus jas supančioje aplinkoje. Kaip tai vyksta ir kaip taip palaikoma – klausimas yra ypatingas, tačiau, kad taip yra tai jau faktas. Visiškai natūralus ir protingas siekis yra įsisavinti šiuos amžinus judesius ir priversti juos tarnauti žmonijos gerovei.“

 

Kitaip sakant, reikalinga energija iš „niekur“ ir amžinojo variklio klausimas bus išspręstas. Šiuo metodu pasinaudojo Filipas Kuricynas iš profesijos veterinaras ir sukūrė aparatą, kuris dar ir dabar veikia Peterburge. Tai nėra amžino variklio konstrukcija, kuri pasinaudoja nemokama energija. Tačiau Kuricyno aparatas taip pat energiją ima iš jį supančios aplinkos ir tam panaudojama net kelios dešimtys įvairiausių būdų. Todėl, kad ir ką bekalbėtų mokslininkai, bet man  tai jau amžinojo variklio prototipas.

 

Kuricyno mechanizmą sudaro į vieną agregatą sujungti įvairiausios energijos gavimo prietaisai. Agregate yra vėjo generatorius, panaudojantis kiekvieną oro judėjimą ir saulės baterijos, sugeriančios Saulės šviesą ir paverčiančios ją elektros energija. Šis aparatas energiją gali išgauti iš pačių įvairiausių gamtos reiškinių – oro drėgmės ir temperatūros kitimo, atmosferos slėgio pasikeitimo ir taip toliau.  Visų būdų čia aš neišvardinsiu, nes jų yra net 65. Tokie natūralūs gamtos procesai energijai išgauti žmogaus buityje dar net nenaudojami.

 

Mus supanti gamta – tai nuolat kintanti terpė, todėl dalis mechanizmo agregatų tikrai veiks tol, kol fiziškai susidėvės. Tačiau juk energijos gavimas iš „niekur“ anksčiau ar vėliau bus sugalvotas ir be fiziškai susidėvinčių detalių, todėl nereikia būti pranašu, kad suvoktum, jog amžinas variklis bus užvestas.

 

 

Parašė Alvydas   21 sausio, 2015 m.