Mokslo revoliucijos proveržiai nutinka tada, kai pradedami tyrinėti ir lyginti nesulyginami dalykai, nes tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai absoliuti nesąmonė. Nėra ne mokslo žinių ar jų progreso, o tiesiog tos tiesos ar žinios tuo metu dar yra nežinomos.

 

Kaip pavyzdį galėčiau pateikti kad ir rastą akmenį, kurį pavadino „protėvių NSO“. Man tas akmuo galėtų būti ir girnapusė, nors nežinau ką ir kaip ji malė arba tai galėtų būti, kad ir kažkokio skraidančio aparato kopija. Tačiau nei vienu, nei kitu atveju nėra atsakymo - kam tas akmuo buvo reikalingas? O atsakyti į klausimus – koks jo amžius ar kada pagamintas, reikštų nieko neatsakyti, nes nėra pagrindinio atsakymo - kam ir kokiame amžiuje jis buvo reikalingas?

 

Lygiai tokiu pat kitu pavyzdžiu galėtų būti ir neseniai surastas medituojančio vienuolio kūnas, kuriam apie 200 metų, ar net savaiminiai kūno užsidegimai. Kas man pasakys – kas bendra tarp šių nesulyginamų dalykų? Nežinau kaip kitiems, bet man aišku – meditacija...

 

Apie savaiminius kūno užsidegimus straipsnių yra gana daug, tačiau jie tarsi kopijuoja vienas kitą ir... nei viename nėra tikslios versijos - kas tai? Kodėl ugnis sudegina kūną, o drabužių neliečia. Kas tai per ugnis, nes tie, kurie matė gaisrą, patvirtins, kad net per metrą stovint, užsidegs ne tik drabužiai. Beveik visuose straipsniuose rašoma, kad tai truko vos kelias minutes ir žmogaus kūnas virto pelenų krūva. Gerai, panagrinėkime tokį atvejį. Apipilkime žmogaus kūną benzinu ir tikrai jam sudegti iki pelenų krūvos prireiks ne kelių minučių, nes visų pirma nebus tokia aukšta ugnies temperatūra, antra, prie aukštos temperatūros turi sudegti ne tik drabužiai. Tai gali patvirtinti ir krematoriumų darbuotojai. Taigi... kas čia per ugnis arba jos savybės, apie kurias nieko nežino dabartinis mokslas?

 

Visi man pasakys, kad tai absoliuti nesąmonė - „nuvažiavęs stogas“, bepročio sapalionės! Su tuo beveik būtų galima sutikti, nes mano argumentai neturi jokio mokslinio patvirtinimo. Tačiau turi mistišką patvirtinimą, kad mes dar ne viską žinome ar suprantame. Bet palikime tai, kas aišku, kad dar niekas neaišku ir persikelkime prie dar vieno pavyzdžio.

  

Medituojančio vienuolio kūnas. Kiekvienas, kuris yra susidūręs su rimta meditacija, pasakys, kad tai pavojingas dalykas ypač menkai tame dar susigaudančiam žmogui. Turbūt nėra reikalo aiškinti, kad be materialaus kūno yra dar energetiniai kūno lygiai. Tai - eterinis, astralinis, mentalinis, dvasinis, kosminis ir nirvaninis. Darau išvadą, kad surastas medituojančio vienuolio kūnas pasiekė kažkurį energetinį kūno lygį. Man neįdomu aiškintis kuris lygis atitinka „tucdam“ būseną, nes jau ir taip aišku, kad materialusis kūnas telieka kaip laikina kelionės stotelė. O viena labai aišku – tokioje būsenoje yra kažkokia energija - „vaivorykštinė“ ar dar kitokia ir, kad tai būtent ir yra ta ugnis, kuri uždega žmogų. Neaišku tik kodėl ir dėl ko žmogaus materialiojo kūno organai pasiekia tokią būseną, kai pats žmogus dar nėra pasiruošęs tokiai būsenai. Tai puikiai įrodo nesudegęs vienuolio kūnas. Tačiau kai pats žmogus nėra pasiruošęs tokiai būsenai – ir įvyksta tie savaiminiai kūno užsidegimai.

 

Sunku, labai sunku suvokti kodėl tik kažkurie žmogaus organai, o ne visas žmogus pasiekia tokią būseną? Gali būti, kad labai sunku palikti materialų kūną. Aš tikras tik tuo, kad toji ugnis veikia pagal visai kitokius fizikos dėsnius, nei mes dabar žinome. Ir kai mokslas labai gerai išsiaiškins, kas per daiktas tie energetiniai žmogaus kūno lygiai, man nebereiks to pagrįsti mistikos pagalba. O dabar, kol dar reikia laukti mokslo revoliucijos, jo progreso, aš turiu remtis tik savais filosofiniais išvedžiojimais, kurių pagrindu, šiuo atveju, ir tampa tie nesulyginami dalykai – savaiminė ugnis ir meditacija.

 

 

 

Parašė Alvydas    Vasario 6, 2015 m.