Mūsų senovės istorijos priimtas traktavimas, kurio mokėmės mokykloje jau keletą metų braška per visas savo siūles, atakuojamas vis naujų ir naujų faktų, kurie visuotinai žiniasklaidai  gerai žinomi, o kai ką žymiai daugiau žino tik nedaugelis – siauras specialistų ratas. Neteigiu, kad priklausau tam specialistų ratui, tačiau suvoktos kai kurios žinios pakurstė mano mistinę fantaziją.

 

Tad paskaitykit kokia ta manoji versija. Aš remiuosi faktu, kad maždaug prieš 26 tūkstančius metų, pasikeitė Žemės ašies padėtis. Man sunku patikėti šiuo mokslininkų teigimu, kad tai įvyko po didžiulės kosminės katastrofos - planetos Faetono žūties. Sunku patikėti vien todėl, kad tada dar egzistavo Arkties, Atlantidos, Pacifidos ir Lemurijos žemynai, o žinant, kad Atlantai domėjosi kosmosu ir studijavo Visatą, labai sunku patikėti, kad jie nesugebėtų numatyti kometos ar asteroido susidūrimo su Žeme. O kadangi tokių padavimų nėra, tai mistinės planetos Faetono žūtis, Atlantams buvo nežinoma tik todėl, kad Faetono planeta turėjo gyventojus, kurie ir susprogdino savo planetą, sukeldami baisią kosminę katastrofą.

 

Tik tokia versija man atrodo įtikinamai. Paskendo Arktikos, Atlantidos, Pacifidos ir Lemurijos žemynai, o iš vandenyno dugno iškilo ir susidarė žemynai, kuriuose dabar mes gyvename. Padavimuose pasakojama, kad po Arktikos žemyno žūties, arijai - atlantai įsikūrė Eurazijos žemyne. Perėję kalnais iš šiaurės į pietus ledynus jie apsigyveno prie didžiulės upės Daiti (Uralas), įtekančios į didelį sūrų ežerą Vourukarta (Kaspijos jūra). Čia jie įkūrė valstybę, kurią pavadino “Hairat karalystė”. Būtent šios karalystės teritorijoje prieš keturis tūkstančius metų, gimė pranašas Zaratuštra (graikiškai – Zoroastra). Bylojama, kad jis gimė Pouralėje, kur susilieja dvi didelės upės Kama ir Čiusovaja. Zoroastra atgaivino senovės arijų mokymą apie Kosmoso įstatymus. Šitais padavimais, legendomis, mitais galime tikėti, galime netikėti, tačiau mano manymu jie dalinai viską paaiškina.

 

Atlantida žuvo, bet žuvo ne visi Atlantai, kurie nesugebėdami atkurti savo infrastruktūros, sugebėjo tik atgaivinti mokymą apie Kosmoso įstatymus. Tačiau..... tačiau tai nesudomina vietinių čiabuvių ir Atlantai nutaria pasitraukti į paralelinį pasaulį ir iš ten stebėti mūsų gyvenimą. Kad taip yra įrodo miestas Arkaimas (Arka-im). Tai patvirtina ir tas faktas, kad jis surastas žymiai ankščiau, tačiau mokslininkams jis buvo tarsi nematomas ar neįdomus ir apie jį plačiau prakalbo tik 1987 metais.

 

Labai įdomi mokslininkų versija, kad jam tokį nematomumo šydą suteikia tai, kad jis pastatytas pačioje stipriausioje anomalinėje vietoje, kur veikia visokiausi elektromagnetiniai svyravimai. O turistai, kurie lanko jį, ten girdi įvairius balsus ir mato vaizdinius. Mokslininkai mano, kad tai tinkamiausia vieta pakliūti į kito išmatavimo pasaulius. O pats miestas labai primena Atlantidos sostinę, nes jis rato formos, kas to meto statybai nebūdinga. Galiu pridurti, kad tikrasis Arkaimo pavadinimas nežinomas - šį pavadinimą miestui davė archeologai pagal netoliese esančios kalvos pavadinimą (taip vadinosi ir netoli buvęs baškirų kaimas, išnykęs 20 a. pradžioje). Be to Arkaimas nėra vienišas - maždaug 400 km palei rytinius Uralo šlaitus rasta per 20 stambių to paties laikmečio gyvenviečių. Anksčiau už jį buvo atrasta Sintašta, vėliau atrastos kitos, tačiau visos jos tyrinėtojams atrodė tarsi netikros, kuriomis sunku patikėti. Į jas numojo ranka - ir tikrai, 9-ojo dešimtm. moksliniuose straipsniuose beveik neminima Sintašta ir kitos senosios Uralo gyvenvietės. O Sintašta kaip ir Arkaimas - rato formos (tai ir kosminė moteriškoji pradžia, ir Saulės simbolis); Ustjė ir Čekotajus iš viršaus atrodo kaip kvadratai (tai jau vyriškasis pradas, o kartu ir senosios Varos, arijų dievų miesto, forma).

 

Todėl pagrindinė mokslininkų versija yra, kad miestas statytas aukštesnio išsilavinimo gyventojų, nei vietiniai žmonės. Atskleiskime miesto paslaptį ir mes sužinosime, kad galime lygintis į  aukštesnio išsilavinimo gyventojus. O aš tikrai noriu juo būti... arba suraskime vartus į paralelinius pasaulius.

 

 

Parašė Alvydas    Sausio 4, 2015 m.