Tiesos vartų beieškant

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kas mums yra tiesa? Mokykloje visi mokėmės, kad du kart du yra keturi. Daugumai tai ir yra tikroji tiesa. O ką tada daryti su teorija, kad du kart du gali būti lygu ir penkiems? Gi toks įrodymas egzistuoja. Tai gal tada iš viso nėra absoliučios tiesos, o tik sąlyginė, priklausanti nuo aplinkybių ar požiūrio? Pabandysiu ir aš.

 

Pirmiausia aš pasiremsiu Biblija. Šventajame Rašte rašoma, kad tarp žmonių gyveno ir juos mokė vadinami „dievai“. Galima tuo tikėti, galima ir netikėti, nes juk tai buvo taip seniai ir net nėra taip svarbu, gyveno jie ar ne?

 

Tačiau... tačiau tas faktas, kad Izraelio mokslininkai kažkokiam Qesemo urve, netoli Rosh Ha`Ayino, rado aštuonis žmogaus dantis, kurie beveik nesiskiria nuo dabartinio žmogaus dantų, mane verčia tikėti, kad tai galėjo būti tų „dievų“ dantys. Žinoma, tada išeitų, kad du kart du yra lygu penkiems ir kad toks įrodymas teisingas. Bet aš visgi esu įsitikinęs, kad du kart du yra keturi ir kad tai tikroji tiesa.

 

Aš manau, kad net rašant kažką neįtikėtino, vis viena reikia remtis tikrais, nors daug kam gal ir menkai žinomais ar nesuderinamais, bet visgi - faktais.

 

Dabar palikime ramybėje Bibliją ir pasinaudokime kitais, nors ir mažai žinomais faktais. Kaip pavyzdį aš paimu seniausius ir didingiausius senovės žmonių statinius – megalitus. Jų aptinkame visame pasaulyje. Megalitas - pavadinimas kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „dideli akmenys“. Megalitų funkcijos iki šių dienų ne visai tiksliai žinomos.

 

 Nors ir yra versija, kad tai religinių ceremonijų ir genčių diduomenės laidojimo vieta, nes daugumai kultūrų buvo būdingas siekis sukurti tvirtus „amžinus“ namus, tačiau mokslininkai nustatė, kad ten nėra jokių laidojimui būtinų atributų, jokių kaulų. Todėl pagrindinė mano hipotezė , kad tai buvo sudėtingi techniniai įrenginiai.

 

Tuo galima tikėti arba ne, tačiau Oksfordo specialistai mano, kad ultragarso virpesius šiame „akmens amžiaus siųstuve“ sukelia silpnos elektros srovės, atsirandančios ant akmenų, esant saulės radiobangų poveikiui. Be abejo, kiekvieno atskiro akmens spinduliavimo energija yra nedidelė, bet jų tikslus išsidėstymas sukuria galingą energijos srautą. Čia tai bent! Laukiniai ir elektra!!!

 

Tada tikėti galima ir tuo, kad du kart du yra penki ir tai tiesa. Tačiau išlieka klausimas: kam viso to reikėjo senovės žmonėms? Tokių statinių yra visuose kraštuose; tiek Anglijoje – Stounhendžas, tiek Krymo Aluštos kromlechas, kur net NKVD, o paskui ir vokiečiai karo metu tyrė žmogaus galimybių ribas. Mat nustatyta, kad tose vietose keičiasi magnetinis laukas. Nenoriu būti pranašu, bet man labiau patraukti idėja, kad tokiais „akmeniniais siųstuvais“ kažkokie žmonės iš savų planetų gaudavo įvairius pranešimus. Tik mane neramina sunkiai suvokiamas dalykas – toks techninis išsivystymas ir toks akmens amžiaus siųstuvas.

 

Pagrindinė mano mintis, kad Žemė, prieš kokius 9 tūkstančių metų, patyrė kažkokį baisių kataklizmą – gal susidūrimą su kita planeta ar kometa, gal asteroidu ar kažkuo panašiu.

 

Štai tada aš ir patikėčiau, kad kažkada „dievai“ iš tikro galėjo gyventi tarp žmonių. O dabar mes žinome tik tokią sąvoką, kaip „ateiviai“. Abejoju, kad tais senais laikais, tie „dievai“ išskrido kažkokia raketa ar „skraidančia lėkšte“, nes tikrai būtų likę mitų, legendų, o kadangi to nėra – manyčiau, kad jie susikūrė kažką panašaus į fantastinio filmo „Žvaigždžių vartai“ vartus ir pro juos išvyko. Dabar mums belieka surasti tuos jų vartus, įjungti – štai tada ir surasime tą tikrąją tiesą, tą tikrąjį įrodymą, kad du kart du gali būti lygu ir penkiems.

 

 

 

19 Rugsėjo 2013           Alvydas