Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties (nusistatytas) ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs. (Paul Gauguin)

 

 

Mitas – kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė Nesinori tikėti, kad į legendas, mitus visada reikia žiūrėti kaip į pasakas, kurias skaito tik vaikai. Legendomis, mitais domimasi įvairiai. Vieni juos vertina dėl nepakartojamo pasakojimo grožio, poetiškumo, kiti – dėl senumo, istorinių faktų gausos. Tačiau jose galima rasti ir informacijos apie žmonijos istoriją, žmogaus psichikos vystymąsi. Legendos labai naudingos literatūros užuomazgų ieškotojams. Senosiose legendose atsispindi buvusieji žmogaus pergyvenimai, moraliniai principai, religinės dogmos.

 

O aš pradėsiu nuo pasakojimo apie Šambalą – mistinę, mitinę, o gal visgi realią?

 

Šambala – tai sanskrito kilmės žodis, reiškiantis ”žvaigždžių šviesos prieglobstį”. Apie šios žemės kilmę sukurta ne viena romantiška istorija. Bet aš rašau ne tam, kad papasakočiau tik romantinę jos egzistavimo versiją.

Šambala, tai mistinis Tibeto miestas, minimas daugelyje legendų. Vienos legendos laiko Šambalą realiu miestu, kur saugomos slaptos budistų doktrinos, kitos legendos teigia, kad miestas fiziškai neegzistuoja ir gali būti pasiekiamas tik minčių karalystėje. Šių dienų žiniomis, Šambala visgi egzistuoja, tik tai kito išmatavimo šalis, kurioje gyvena astraliniai kūnai . Yra versija, kad Šambala – tai proto vienybė su Dievu. Suradus Šambalą, žmogus pasiekia nušvitimą!

Ši versija man labai priimtina, nes tikrai norėčiau pereiti į aukštesnių išmatavimų lygį, kuriame nebereiks rūpintis savo materialu kūnu, bet tuo pačiu ir labai nesinori atsisakyti to savo negrabaus ‚.apvalkalo“. Tikriausiai tai, todėl, kad man „įkalta“ į pasąmonę, kad be savo fizinio kūno aš negalėčiau gyventi.

 

Tai kurgi slypi tiesa? Pavyzdžiui, klinikinę mirtį išgyvenusių žmonių pasakojimai – jos metu matomuose vaizdiniuose, niekada neegzistuoja tikras, realus žmogaus kūnas.

Žinau, iš nevisuotinai paplitusių žinių, kad visa tai gali būti tiesa, nes yra kai kam pavykę užmegzti ryšį su Šambala. Tai Orionio žvaigždyno ateivių natūrali ir kartu dirbtinė Šambalos energetinės informacijos sistema, skirta Žemės gyventojams. Jie siunčia žmonėms mintis – formas, vaizdus, kad žmonės iš daugybės variantų galėtų pasirinkti geriausią. Ne, jie nekontroliuoja, nes žmonija eina savo keliu, jie padeda tiktai tiems, kurie gali priimti jų informaciją. Kitaip sakant, čia gyvena žmonės, buvę Žemės gyventojai, kurie perėjo į tą kitą būties lygmenį. Jie jau neturi fizinio kūno, tiktai energetinį. Jų dvasia labai tobula, todėl jie vadinami žmonijos mokytojais. Jų pagrindinis tikslas – padėti žmonėms. Jie pirmiausia veikia – žmonių pasaulėžiūrą. Pasirodo, kad Šambalos gyventojai neturi nei pastatų, nei rūmų. Jiems nereikia rūpintis valgiu. Jų kūną sudaro šviesos energija, todėl jiems nereikia nei drabužių, nei pastogės. Jų maistas – kosminė energija.

Tuo galima tikėti arba ne! Bet visgi norisi tikėti, nes toks žmonijos siekis labai viliojantis, gražus, nuostabus ir gal net įgyvendinamas ne tokioje jau tolimoje ateityje!!!

 

Ir pabaigai – ne visada graži legenda ar mitas yra tik pasaka, fantazijos vaisius ar romantiška istorija…kartais tai realybė, tik kitokiam išmatavime…

 

 

22 Rugpjūčio 2013        Alvydas

 

Straipsnis publikuotas: anomalija.lt