Kas ir kur sukūrė žmoniją?
Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai, rašytojai fantastai, daugelio teorijų autoriai bando įrodyti, kad esame sukurti ne šioje planetoje arba bent jau ne natūraliomis sąlygomis. Tuo galima tikėti, galima ir netikėti, tačiau žinomi faktai verčia susimąstyti.
Galiu tvirtinti, kad žmogus nuo pat savo gimimo visiškai neprisitaikęs gyventi Žemėje. Jis vienintelis padaras, kuris yra priverstas kuo nors rengtis. Nuo gamtos jis neapsaugotas nei tankia vilna, nei stora oda su riebalų sluoksniu, nei žvynais.
Mūsų planetoje nėra kito tokio gyvo sutvėrimo, kuris būtų taip priklausomas nuo klimato sąlygų ir taip būtų jų pažeidžiamas kaip žmogus. Netekęs aprangos, didžiojoje planetos dalyje jis žūtų per labai trumpą laiką.
Juk negalėjo mūsų Žemė, jeigu ji tikrai – planeta gimdytoja, būti tokia negailestinga savo kūdikiui. Tai liudija visi kiti jos kūriniai, kurie kuo puikiausiai jaučiasi nuo Himalajų aukštybių iki pat vandenynų gilumų.
Nenoriu leistis į filosofinius išvedžiojimus, bet kai žinai, kad buvo atlikti įvairūs bandymai, kas verčia tikėti tuo, ką tu perskaitai. Jokia paslaptis yra, kad žmogus gerai žino dienos ir nakties laiko ritmą. Jis turėtų būti įgimtas visiems be išimties planetos gyventojams.
Pabandykime gaidį įkišti į rūsį, kur nėra saulės, jis visada, kaip laikrodis, giedos vienu ir tuo pačiu metu. Tai natūralu, nes visi biologiniai laikrodžiai priderinti prie planetos ritmo. O kaipgi žmogus? O su žmogumi viskas kitaip. Nematydamas dienos šviesos, neturėdamas laikrodžio, jis pradeda gyventi visai kitokiu grafiku, ką patvirtina šimtai atliktų bandymų.
Įdomumo dėlei aprašysiu prancūzų speleologo Mišelio Sifro (Michel Siffre) eksperimentą, kuris buvo atliktas 1972 metais. Jis Techaso valstijoje (JAV) nusileido giliai po žeme, kur buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir ten stebėjo savo pojūčius. Jam pasirodė, kad jis išbuvo požemyje 151 parą, o iš tikrųjų praėjo net 179 paros.
NASA dar daug kartų kartojo šį eksperimentą, tačiau jis vis rodė, kad žmogaus para lygi maždaug 30 valandų, kas leidžia manyti, kad kažkur kosmose yra tokia X planeta, kurioje ir gimė mūsų biologiniai laikrodžiai.
Nežinau ar kada nors žmonijai pavyks sužinoti, kur gimė mūsų genetinė atmintis. Aš tik galiu įsivaizduoti, kad tos planetos parametrai atitinka visus gyvybinius žmogaus biologinius ir psichinius parametrus. Mano įsivaizdavimu tai Rojus, iš kurio buvo išvyti Adomas ir Ieva. Kodėl ir kam jie atkeliavo į Žemę, atsakyti ne mano fantazijai. Kaip matot, klausimų daug daugiau, nei atsakymų.
Tikiu, kad dabar, kai Žemę pasiekia naujos vibracijos, nauji Visatos dažniai, pasikeis ir mūsų mąstymas, tikrovės suvokimas. Tikiu, kad atgautomis žiniomis būsime pasirengę išsivaduoti iš savotiškos laiko spiralės – ir tuo pačiu vidinis laikrodis leis teisingai suvokti savo tikrąją žmogiškumo esmę.
Parašė Alvydas 14 sausio, 2014 m. Atnaujintas 29 rugsėjo, 2015 m.
Arnaujintas straipsnis publikuotas anomalija.lt
Sąmokslo teorija: X planeta
Dabar ypač yra madingos įvairios sąmokslo teorijos. Tad ir mano versija manau gali kuo puikiausiai egzistuoti tarp visų kitų teorijų, ar hipotezių.
Jau ne vieną dešimtmetį mokslininkai, rašytojai fantastai, daugelio teorijų autoriai bando įrodyti, kad esame sukurti ne šioje planetoje arba bent jau ne natūraliomis sąlygomis. Net aš pats šia tema tinklapyje apiemistika.lt parašiau straipsnį, kuris net tapo prizininku viename konkurse. Tačiau dabar į tai noriu pažvelgti iš kitos pusės, kitu kampu. Nors ir bandau vadovautis tik logika, bet vis tiek gaunasi labai panašus rezultatas . Bet viską pradėkime iš pradžių.
Juk, jeigu labiau įsigilini, akivaizdu, kad žmogus nuo pat savo gimimo visiškai neprisitaikęs gyventi Žemėje. Jis vienintelis padaras, kuris yra priverstas kuo nors rengtis. Nuo gamtos jis neapsaugotas nei tankia vilna, nei stora oda su riebalų sluoksniu, nei žvynais. Mūsų planetoje nėra tokio kito gyvo sutvėrimo, kuris būtų taip priklausomas nuo klimato sąlygų ir taip būtų jų pažeidžiamas, kaip žmogus. Netekęs aprangos, didžiojoje planetos dalyje jis žūtų per labai trumpą laiką. Juk negalėjo mūsų Žemė, jeigu ji tikrai - planeta gimdytoja, būti tokia negailestinga savo kūdikiui. Tai liudija visi kiti jos kūriniai, kurie kuo puikiausiai jaučiasi nuo Himalajų aukštybių iki pat vandenynų gilumų.
Nenoriu leistis į filosofinius išvedžiojimus, bet kai žinai, kad buvo atlikti įvairūs bandymai, kurie verčia tikėti tuo, ką ir taip gerai žinai. O gerai žinai dienos ir nakties laiko ritmą. Jis turėtų būti įgimtas visiems be išimties planetos gyventojams. Pabandykim gaidį įkišti į rūsį, kur nėra saulės, jis visada, kaip laikrodis, giedos vienu ir tuo pačiu metu. Tai natūralu, nes visi biologiniai laikrodžiai priderinti prie planetos ritmo. O kaipgi žmogus? O su žmogumi viskas kitaip. Nematydamas dienos šviesos, neturėdamas laikrodžio, jis pradeda gyventi visai kitokiu grafiku, ką patvirtina šimtai atliktų bandymų.
Įdomumo dėlei aprašysiu prancūzų speleologo Mišelio Sifro (Michel Siffre) eksperimentą, kuris buvo atliktas 1972 metais. Jis Techaso valstijoje (JAV) nusileido giliai po žeme, kur buvo izoliuotas nuo išorinio pasaulio ir ten stebėjo savo pojūčius. Jam pasirodė, kad jis išbuvo požemyje 151 parą, o iš tikrųjų praėjo net 179 paras. NASA dar daug kartų kartojo šį eksperimentą, tačiau jis vis rodė, kad žmogaus para lygi maždaug 30 valandų, kas leidžia manyti, kad kažkur kosmose yra tokia X planeta, kurioje ir gimė mūsų biologiniai laikrodžiai. Nežinau ar kada nors žmonijai pavyks sužinoti, kur gimė mūsų genetinė atmintis. Aš tik galiu įsivaizduoti, kad tos planetos parametrai atitinka visus gyvybinius žmogaus biologinius ir psichinius parametrus. Mano įsivaizdavimu tai Rojus, iš kurio buvo išvyti Adomas ir Ieva. Kodėl ir kam jie atkeliavo į Žemę, atsakyti ne mano fantazijai. Kaip matot, klausimų daug daugiau, nei atsakymų.
Būtų juokinga. jei ne skaudi mintis, kad mes gal tik kažkokios laboratorinės pelytės, kurios net nežino, kad jomis yra. Mane neramina keli faktai, kurių negaliu paaiškinti. Tai – labai plati žmonių įvairovė. Juk nėra, pavyzdžiui gorilų juodaodžių, baltaodžių, ar gorilų su mongoloidų bruožais. Tuo apdovanotas tik žmogus. Kitas toks faktas susietas su antropologų ir paleontologų nuomone. Ji vieninga: evoliucija yra labai lėtas, monotoniškas procesas, ir nė viena gyvūnų rūšis, išskyrus žmones, per pastaruosius 5 mln. metų nepatyrė jokių staigių ar netikėtų pokyčių. Visa žmonija kokybiškai nesikeitė 900 tūkst. metų, ir tik per pastaruosius 15 tūkst. metų Homo sapiens smegenys netikėtai pasikeitė taip, kad tapo įmanoma sukurti civilizaciją.
Kad ir kaip keista bebūtų, bet mano sąmokslo teorijos užuominų apie žmogaus sukūrimą gausu ne tik daugelio tautų mituose, legendose, bet ir pačioje Biblijoje. Vadinkime jas nuo žolelių apsvaigusių žynių ar prisigėrusių šamanų klejonėmis, tačiau stebina tai, kad visus šiuos mitus sieja ypatinga misija, dėl kurios dievai atvyko į Žemę, – kad sukurtų ir apgyvendintų mūsų planetoje protingas būtybes.
Nesiruošiu būti pranašu, ir mano sąmokslo teorija tikrai atsako ne į visus klausimus. Kad ir kaip ten bebūtų, klausimas - iš kur mes kilome?, dar neatskleistas, deja, nežinau ir ar išvis tai bus atskleista, nes ši paslaptis domina tik pavienius asmenis.
14 sausio 2014 Alvydas
Straipsnis publikuotas apiemistika.lt
